You are here:--Vienas iš būdų kaip išgirsti meilės kalbą 

Vienas iš būdų kaip išgirsti meilės kalbą 

Facebook’o platybėse vienu metu sklandė įrašas su iliustracija, kurioje buvo paminėti visi atvejai kada artimas žmogus atlikdamas mažus veiksmus kalba mums meilę. Tai buvo priminimas mums, jog meilė nevisada yra tik apkabinimas, dovana, ar tai, ką paprastai rodo filmuose.

Ten buvo paminėti maži kasdieniai veiksmai tokie kaip: patikrinti ar saugiai užsegtas diržas, pasidalinimas paskutiniu skaniu kasneliu, išeiti pasivaikščioti drauge, nuvalyti batus, įsiųti sagą, paskaityti garsiai knygą, suruošti pietų dėžutę, nuplauti mašiną ir panašiai. Rašydama pati pamąsčiau, jog tai mūsų pareigos: mamos, žmonos, dukros ar analogiškai vyrui tinkančios: tėčio, vyro, sūnaus, bet čia iš kart atejo saldumas to suvokimo, kad pakeitus žodį pareiga į žodį meilės kalba pats atlikimas tų veiksmų įgauna kitą prasmę.

Prieš gerą dešimtmetį, kai Vėlykas sutikau Čikagoje pas pusseserę ir mes dalyvavome rytinėse pamaldose Lietuvių bažnyčioje, kunigas paprašė pakelti rankas tuos, kurie yra įsimylėję. Mano nuostabai rankas pakėlė nedaug mūsų. Kodėl? Ar mes įsivaizduojame įsimylėjimą tik kai du jauni žmonės kuria savo santykius ir jie yra toje jaunatviškoje euforijoje? O kaip žmonos ir vyrai pragyvenę santuokoje po n metų, kaip tėvai sėdintys šalia savo vaikų, seneliai, giminės ir pagaliau draugai? Ar mes nemylime vieni kitų? Kunigais tikrai neišskyrė kurios nors grupės, kaip kad įsimylėję poros. Jis tiesiog paminėjo meilę.

Čia ir vėl paminėsiu dar vieną man labai įstrigusią frazę, kuria pasidalino Dokumentinio stiliaus šeimos fotografė iš JAV, Kirsten Lewis. Kai ji fotografavo dieną vienoje meksikiečių šeimoje, kur tėtis dirba fotografu ir daug keliauja, ji užfiksavo kadrą, kai sūnus laiko apkabinęs tėčio koją. Vėliau, tas tėtis pasidalino su fotografe jog ta fotografija jam pati svarbiausia, nes žvelgdamas į ją Jis suprato kaip stipriai jo sūnus jį myli ir kaip tas berniukas ilgisi savo tėčio.

Įstrigo man ir susitikimas su Ieva Zasimauskaite, mūsų Eurovizijos atstove. Džiaugiuosi galėjusi pabendrauti ir pajusti Jos apkabinimų jėgą. Visai netikėtai, likus beveik 3 savaitėm iki Eurovizijos finalinio koncerto, youtube.com peržvelgiau keletą video kur jauni žmonės vertina skirtingų šalių dainas. Tas laikas, kurį skyriau peržiūroms, tikrai nebuvo iššvaistytas vėjais. Tų jaunų žmonių reakcija, vaikinų kaip ir merginų, mane maloniai sušildė. Iš pradžių tarsi įtariai jie žiūrėjo video klipą, bet su kiekviena sekunde jų širdys atsivėrė ir jiems patiko. Manau jiems labai imponavo meilė visam gyvenimui. Tame video filmavosi ir Ievos vyras Marius, ten yra ir jos tėveliai. Senelius įkūnijusi pora manau palietė širdis, o ir vaikams neįmanoma atsispirti. Tame video nebuvo efektų, nebuvo pompastikos, modelių. Už tai tame video buvo tikra meilė, ten buvo tikri jausmai, tikri žmonės. Prisipažinsiu ir aš pati pradžioje nebuvau didelė tos dainos fanė. Bet vakar daina man suskambėjo kitais garsais. Ievos ir jos dainos stiprybė nėra formoje, tos dainos stiprybė yra žinutėje, kurią ji neša, paprastume. Visi dabar stengiasi padaryti kažką kitaip, parodyti kažką, ko niekas dar nebuvo sugalvojęs, nustebinti, šokiruoti, o kartais reikia tiesiog paprastumo parodant tai kas jau yra mumyse.

Tai įrodymai, nuorodos, patvirtinimai, jog mažais žingsneliais kopiant galima įkopti ir į Everestą. Ir pats vyriausias europos vyras įkopęs į Everesto viršukalnę pasinaudojo šiuo patarimu. Kai po keleto mėginimų Jis vis leidosi žemyn nepasiekęs savo tikslo, bet buvo pasiryžęs nepasiduoti ir bandyti dar kartą, jo žmona jam davė patarimą pasinaudoti žirgų išmintimi, žengti po vieną žingsnį į priekį (Ji užsiiminėjo su žirgais todėl gerai išmanė apie tai ką kalbėjo). Kopdamas į kalną vyras prieš žengdamas žingsnį vis klausė savęs ar gali žengti dar vieną? Jei atsakymas buvo taip tai jis judėjo į priekį. Kai atsakymas buvo ne, jis leisdavo sau pailsėti. Mūsų protui daug lengviau įveikti vieną žingsnį nei visą kelią iš kart.

Mes puikiai galime pasinaudoti šia technika ir kalbėti meile vienu veiksmu, kurių per dieną susidarys daug, per savaitę dar daugiau, o metai, dešimtmečiai gali mus užkelti į aukštumas.

Kaip aš galiu Jums čia pasitarnauti? Aš galiu Jums padėti išgirsti Jūsų artimųjų meilės kalbą per fotografijas. Kai fotografuoji šeimą, visą dieną jų kasdienio gyvenimo ar atostogų dieną ar šeimos susiėjimo dieną tai pozavimas ir fotografo buvimas šalia po keleto valandų tampa natūralus ir žmonės leidžia sau būti savimi ir kalbėti savo kalba.

Susitikime šeimos fotografijoje, fotosesijoje ar šeimos sutikimuose.

 

 

About the Author:

Leave A Comment